Padėkokim telekomunikacijų bendrovei – seksualinio smurto statistika kitais metais bus kur kas geresnė. Nes moterys dar kartą pamatė, kad XXI amžiaus Lietuvoje išprievartavimo auka yra smerkiama, kaltinama, žeminama ir užgauliojama, o smurtautojai ginami, šlovinami ir net tampa vertybiniu, į jaunimą orientuotu organizacijos reklamos veidu.
EUROSTAT duomenimis apie 50 procentų seksualinio smurto aukų pagalbos nesikreipia ir apie nusikaltimą nepraneša. Europos sąjungos vidurkis – 39 procentai. O ir pasisakiusios apie patirtą prievartą dažnai guodžiasi ne policijai, o artimiesiems ar medikams. Ir toliau visą gyvenimą jaučia pasekmes: nerimas, depresija, panikos priepuoliai tampa nuolatiniais žlugdančiais palydovais.
Apie 50 procentų aukų pasireiškia potrauminio streso sindromas, kurio tikimybė sustiprėja, jei į aukos pareiškimą yra reaguojama atsainiai, jį sumenkinant ar abejojant jo patikimumu. Lietuvoje įprastos aukos kaltinimo kultūros požymius šiomis dienomis stebime viešojoje erdvėje. Net visuomenėje žinomi asmenys aršiai stoja ginti prievartautojų.
„Kam nepasitaiko? Jaunystės klaidos, pripažino kaltę, atliko bausmę…“ Tikrai? Civilizuotose šalyse seksualiniai nusikaltėliai ir po bausmės atlikimo turi deklaruoti gyvenamą vietą, nes recidyvo pavojus siekia iki 25 procentų. Ir tikrai neįsivaizduojama, kad už seksualinį nusikaltimą baustas asmuo taptų save gerbiančios kompanijos reklamos veidu.
Lietuvoje 100 000 gyventojų tenka 12 seksualinių nusikaltimų[1]. COVID 19 viruso terminais kalbant – laikas galvoti apie ypatingąją padėtį.
2019 m. Lietuvoje registruoti 94 išžaginimai, pradėti 94 tyrimai, nutraukta iš jų 82.[2]
Šis straipsnis yra projekto „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ dalis. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas, įgyvendina Moterų informacijos centras kartu su partneriais: Kauno apskrities moterų krizių centras, Visuomeninė organizacija „Moterų veiklos inovacijų centras“, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras; VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras, Lietuvos moterų lobistinė organizacija ir Tarptautinės policijos asociacijos (IPA) Lietuvos skyrius.
[1] 2015 metų duomenys
[2] https://www.ird.lt/lt/reports/view_item_datasource?id=8166&datasource=40851
Susiję straipsniai
Pagalbos ženklas virtualaus pokalbio metu
Patiriate smurtą artimoje aplinkoje ir neturite galimybės paskambinti pagalbos numeriais? Virtualių pokalbių metu panaudokite #SignalForHelp ženklą, kuris vaizdo skambučio metu perspės šeimą, draugus ar kolegas, kad reikia pagalbos.Pamatę pagalbos ženklą, nelikite...
Startuoja projektas „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“
Projekto „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“[1], finansuojamo iš Europos socialinio fondo lėšų, tikslas – kelti visuomenės nepakantumą smurtui, skatinti smurto formų atpažinumą, tobulinti šioje srityje dirbančių darbuotojų...
Kaip kova su smurtu prieš moteris grasina žodžio laisvei?
Informacija dalinasi: Dovilė Ru0 Prieš prasidedant LR Seimo pavasario sesijai 2021 m. kovo 9 d. LR Prezidentas Gitanas Nausėda spaudos konferencijoje apie Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo...