Ką Susitaikymas reiškia?

Moterų veiklos inovacijų centras, akredituotas Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar / ir smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikia nuo 2012 m.

Ilgametė specialistų darbo patirtis, kompetencija bei empatija yra sėkmingo bendradarbiavimo pagrindas teikiant pagalbą žmonėms, kurie susiduria su nusikalstama veika, tai yra smurtu artimoje aplinkoje. Dalinamės informacija ir darbo praktikoje pasitaikančiais teisiniais aspektais, į kuriuos, mūsų manymu, reikia atkreipti ypatingą dėmesį, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje.

Kaip žinia smurto artimoje aplinkoje formos yra įtvirtintos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, pagal kurią smurtas – tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.

Smurtas artimoje aplinkoje – tai bet kokia veika toje pačioje gyvenamojoje erdvėje, šeimoje, intymiuose santykiuose, tarp esamų ar buvusių partnerių.

Įvykus smurtui artimoje aplinkoje, t. y. smurtautojui darant nusikalstamą veiką atsiranda teisinis santykis, kuriame dalyvauja du subjektai: priešingą teisei veiksmą atlikęs asmuo (kaltininkas) ir nukentėjęs nuo nusikalstamo veikimo asmuo (nukentėjusysis).

Praktikoje labai dažni atvejai kai pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 2 d. baigiamas, kai kaltininkas, vadovaujantis LR BK 38 straipsniu, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės – nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius.

Pagal LR BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo:
1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką;
2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo;
3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu;
4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius – tai sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant vienerių metų bandomąjį laikotarpį.

Pasitaiko atveju, kai kaltininkas pripažįsta kaltę tik tam, kad būtų galima taikyti LR BK 38 str. nuostatas, tai yra, kad galėtų susitaikyti su nukentėjusiuoju. Smurto artimoje aplinkoje atvejais – sutuoktiniai, partneriai, artimieji – emociškai susitaiko ir jie priima sprendimą susitaikyti ikiteisminiame tyrime, galvodami, kad kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, nesukels jokių pasekmių nukentėjusiajam ir kaltinamajam.

Dėl informacijos stokos, dėl komunikavimo teisėsaugos pareigūnų su ikiteisminio tyrimo proceso dalyviais (kaltininku) jie nėra informuojami, kad vadovaujantis LR BK 67 straipsniu, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybė gali būti skiriamos ir šios baudžiamojo poveikio priemonės:
1) uždraudimas naudotis specialia teise;
2) viešųjų teisių atėmimas;
3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;
4) turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;
5) nemokami darbai;
6) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;
7) turto konfiskavimas;
8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;
9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;
10) dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose;
11) išplėstinis turto konfiskavimas;
12) įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

Smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose, yra aktualios:
– įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;
(LR BK 71 straipsnis „Teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL, o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.“)

– dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose baudžiamojo poveikio priemonės

(LR BK 72 2 straipsnis „Teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.“)

Smurto artimoje aplinkoje dalyviai yra šeimos nariai ir neretas atvejas, kai abu – žmona ir vyras ar sugyventiniai – kreipiasi į teisėsaugas institucijas, pateikdami pareiškimus dėl smurto artimoje aplinkoje. Policijos pareigūnai proceso dalyviams išaiškina atleidimo nuo atsakomybės galimybę – susitaikymą ir šeimoje nurimus emocijoms, siekiant išvengti ilgo ikiteisminio proceso ir kad kuo greičiau viskas baigtųsi, susitaiko priešpriešose baudžiamosiose bylose, tačiau jie tik gavę teismo sprendimą pamato, kad kiekvienam yra skirta Įmoką į Nukentėjusių asmenų fondą (mažiausia yra 10 MGL, 1MGL -70 eurų, tai 700 eurų. Vienam gaunasi 700 eurų, o abiem 1400 eurų).

Teikiant nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims pagalbą, teisines konsultacijas labai svarbi pavojų patyrusiam asmeniui išsami informacija, ką reiškia baudžiamojoje byloje SUSITAIKYMAS. Susitaikius ir galvojant, kad nebus tolimesnių pasekmių tiek emociškai, tiek finansiškai dažnu atveju nepasiteisina.

Moterų veiklos inovacijų centras