SMURTAS nėra „šeimos konfliktas“, „sutuoktinių nesutarimai“, „švenčių muštynės“, „blogos nuotaikos pasekmės“, privatus „šeimos reikalas“.

SMURTAS – TAI GĄSDINIMO, PRIEVARTOS IR JĖGOS NAUDOJIMAS.

SMURTAS gali būti naudojamas sąmoningai, siekiant išlaikyti galią ir kontrolę, kitais atvejais ketinimas gali būti nesąmoningas, tačiau paprastai siekiama išlaikyti ir įtvirtinti kito asmens (dažniausiai moters) paklusnumą, bejėgiškumą.

SMURTAS artimoje aplinkoje nepriklauso nuo socialinės padėties, etninės kilmės, seksualinės orientacijos ar religijos. Smurtą šeimoje gali patirti tiek vyrai, tiek moterys, tačiau absoliuti dauguma smurto aukų yra moterys.

Pagrindinės patiriamo smurto šeimoje formos:
 fizinis,
 seksualinis,
 psichologinis / emocinis,
 ekonominis.

Fizinis smurtas – tai pavojingas poveikis aukos organizmui prieš jos valią. Tai dažniausiai atpažįstama smurto forma, turinti labai plačią veiksmų amplitudę – nuo pastūmimo, smūgio, spyrio iki sunkaus kūno sužalojimo bei nužudymo. Šiai smurto rūšiai priskiriamas neleidimas aukai išeiti iš namų, naudotis medicinos paslaugomis. Fizinio smurto dalis yra žmogaus nepriežiūra, kuomet dėl netinkamos slaugos, pavėluotos medicininės pagalbos smurto aukas gali ištikti mirtis, atsirasti įvairių atkryčių, fizinė negalia.

Fizinis smurtas pasireiškia:
 nubrozdinimais,
 žaizdomis,
 kaulų lūžiais,
 smegenų sukrėtimu,
 vidiniais sumušimais,
 persileidimu,
 nudegimais.

Nuo smurto nukentėję asmenys turi galimybę kreiptis į Teismo medicinos ekspertus dėl kūno sužalojimo laipsnio nustatymo.

Psichologinis/emocinis smurtas yra dažniausiai artimoje aplinkoje pasitaikanti ir aukų sunkiausiai atpažįstama smurto rūšis. Jis pasireiškia pastoviu žeminimu, menkinimu, draudimu bendrauti su artimaisiais ir pažįstamais, jausmų ignoravimu, persekiojimu darbe ar draudimu eiti dirbti, grasinimu atimti vaikus ir pan. Neretai aukoms grasinama, siekiant priversti paklusti, naudojami pasakymai, telefono skambučiai, trumposios žinutės, ginklo ir kitų daiktų demonstravimas, mostai, įrodantys galimą susidorojimą.

Seksualinis smurtas suvokiamas kaip kėsinimasis į asmens sveikatą, gyvybę, jos garbę. Seksualinio smurto atveju aukos atžvilgiu naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas. Seksualinio smurto sąvoka apima vertimą santykiauti prieš valią, liesti partnerio lytinius organus, santykiauti nepriimtinu būdu ir pan.

Seksualinio smurto rodikliais gali būti aukų:
 dažni ginekologiniai, šlapimo takų uždegimai,
 lytiškai plintančios ligos,
 nepageidaujamas nėštumas,
 „meilės“ įkandimai,
 nenoras, vengimas lankytis pas gydytoją,
 sunkus vaikščiojimas ir sėdėjimas.

Ekonominis smurtas pasireiškia ir dideles, ir mažas pajamas gaunančiose šeimose. Asmeniui atimama galimybė tvarkyti šeimos biudžetą, turėti lėšų ir jas tvarkyti savo nuožiūra. Nereti atvejai, kai asmuo yra vienintelis, gaunantis šeimoje darbines pajamas, bet negali jomis disponuoti. Šiai smurto rūšiai galima priskirti ir minėtą draudimą dirbti. Ekonominis smurtas susijęs su visais smurtautojo atliekamais kontroliavimo ir manipuliavimo veiksmais, kurie susiję su aukų darbine veikla arba finansais.

Ekonominio smurto požymiais gali būti:
 deklaruojamos skolos,
 namų neturėjimas,
 neturėjimas maisto ir drabužių,
 neapmokėtos sąskaitos,
 anstolių baimė,
 pajamų ir gyvenimo sąlygų neatitikimas.

Daugeliu atvejų smurtas artimoje aplinkoje yra fizinio, seksualinio, psichologinio ir ekonominio smurto derinys. Esant fizinio smurto žymių, smurtą įrodyti dažniausiai pavyksta ir smurtautojas sulaukia atitinkamos bausmės. Tačiau psichologinis, ekonominis smurtas yra sunkiai įrodomas ir tokiu atveju smurtautoją sutramdyti yra sunku ir sudėtinga. Neretai ir pati auka, patirianti tik psichologinį ir/ar ekonominį smurtą, nesuvokia, kad prieš ją yra smurtaujama.

Atskleisti priežastis, kodėl smurtą patiriantys asmenys nesikreipia pagalbos, padeda smurto artimoje aplinkoje veikimo mechanizmo aiškinimas (dažnai įvardijamas smurto ratu), kuris apima šias stadijas:
1. Įtampos augimo.
2. Smurto proveržio.
3. „Medaus mėnesio“ arba smurtautojo atgailaujančio elgesio.

Pirmajam – įtampos augimo – etapui būdinga tai, kad smurtautojas vis labiau agresyvus, jo elgesys su auka grubus ir egoistiškas. Jis izoliuoja auką, drausdamas jai bendrauti su artimaisiais, draugais. Auka stengiasi būti paklusni, vengti galimų konfliktų, bijo parodyti savo jausmus ir atskleisti mintis. Ji mano galinti susitvarkyti su esama situacija nuolaidžiaudama smurtautojui, nuramindama ir prisitaikydama prie jo. Auka stengiasi tenkinti smurtautojo reikalavimus, kad išvengtų smurto protrūkio, lyg „saugo“ jį nuo poreikio naudoti smurtą prieš ją. Bet aukos pastangos laukiamų rezultatų nebeduoda, situacija šeimoje negerėja, įtampa auga. Tai gali trukti neapibrėžtą laiką – savaites, mėnesius, metus. Ne pirmą kartą smurtą patiriantys asmenys
žino, kad konfliktai dažnės ir stiprės, tačiau tikina save, kad kontroliuoja smurtautojo elgesį, mano, kad jei labiau pasistengs, tai išvengs smurto, neigia savo baimę ir prisiima atsakomybę už neišvengiamą antrąją fazę.

Antrajam – smurto proveržio – trumpiausiam (nuo keleto minučių iki keleto valandų) etapui būdinga tai, kad smurtautojas nepajėgia kontroliuoti poelgių, jis nori tik „truputį asmenį pamokyti“. Smurtas šeimoje dažniausiai vyksta be liudininkų. Smurtautojas po smurto proveržio pradžioje bando teisinti savo elgesį, tačiau kai smurtas tarp partnerių kartojasi, liaujasi teisintis. Auka netiki tuo, kas įvyko, patiria šoką, jeigu kreipiasi pagalbos, tai kitą dieną. Smurtą patyręs asmuo vengia kreiptis pagalbos į policiją, baiminasi galimos tolesnės prievartos, linkęs kaltinti save dėl susidariusios situacijos. Tiek auka, tiek smurtautojas yra suinteresuoti užbaigti antrąją fazę.

Trečiasis – „medaus mėnesio“ – etapas yra iš karto po antrojo. Smurtautojas suvokia, kad nuėjoper toli, atsiprašo ir pažada, kad jis daugiau taip nesielgs, jeigu ji „gerai“ elgsis ir jo neprovokuos. Smurtautojas pats tiki daugiau neskriausiąs aukos, nes mano, kad gali save kontroliuoti, ji nepamirš pamokos ir ateityje elgsis tinkamai, nesuteikdama priežasties ją mušti, jis įtikinėja visus, kad taip ir bus, ir pasižada mesti gerti, įsidarbinti ir pan. Jis bando įtraukti visus, galinčius padėti pasiekti tikslą. Patyręs smurtą asmuo, įpratęs prie smurtinių santykių, juos atpažįsta ir moka prisitaikyti, bijo netekti smurtautojo, kuris vienintelis ją nubaudžia ir paguodžia, meilės, aplinkiniai yra nuo jos atsiriboję. Ji yra ekonomiškai priklausoma nuo smurtautojo, turi bendrų vaikų ir bijo, kad jie gali būti iš jos atimti. Auka negali apsiginti nuo smurtautojo ir negali apginti savo vaikų. Kol susivokia, „meilus“ elgesys ir „švelnumas“ vėl užleidžia vietą smulkiems ginčams.

Parengta pagal Metodinės rekomendacijos skirtos prieglobstį smurto šeimoje aukoms teikiančių organizacijų darbuotojams ir savanoriams, 2007